Portretų fotostudija Vilniuje
Esu Sandra – portreto fotografė Vilniuje. Šioje galerijoje sukaupta moterų ir merginų portretų kolekcija iš asmeninių (įvaizdinių), moteriškumo, nėščiosios, šeimyninių motinos ir dukterų, seserų fotosesijų. Meninių Fotoidile.lt portretų fotostudija Vilniuje – vieta, kur gimė šie nuostabūs portretai.
Ilgus metus ieškodama atsakymų į tai, kas iš tiesų yra tikrasis moteriškumas, kokia yra ta tikra moteris, kur slypi jos žavesio ir elegancijos paslaptys, stebėjau savo akiratin patekusias moteris, kurios turi savyje nesuskaičiuojamą daugybę skirtingų pavidalų: ji ir mama, ir draugė, ir sesuo, močiutė, kolegė, žmona, meilužė, avantiūristė, keliautoja, ieškotoja, ikona, globėja, eksperimentatorė, mokytoja, karjeristė, išradėja, viliokė, deivė, trapi ir stipri vienu metu, vakarėlių siela, patarėja, laukinė…
***
Kiek daug pareigų sau esame užsikrovusios šiandien, pamiršdamos po visomis šiomis kaukėmis ir įvaizdžiais Moterį, kuri kantriai laukia savo momento, kada jai bus galima prasiveržti visa savo jėga ir esybe. Kaip taikliai Clarissa Pincola Estes rašė savo knygoje “Bėgančios su vilkais”: “Mes visos ilgimės laisvės. Kultūra beveik neturi priešnuodžių nuo šio ilgesio. Mus pratino gėdytis šitokių troškimų. Atsiauginusios ilgus plaukus, mes įgudome slėpti po jais savo jausmus. Tačiau dieną ir naktį mums už nugaros tebešmėkščioja pirmapradės Laukinės moters šešėlis. Kur bebūtume, tas šešėlis sėlina mums iš paskos ir aiškiai turi keturias kojas.” Kelios iš mūsų ir kaip dažnai savo vidinės moters poreikius nustumiame į šalį, atidėdamos juos “geresniems laikams”, kai būsime laisvesnės, gražesnės, stipresnės, turtingesnės, laimingesnės, daugiau pasiekusios, daugiau pamačiusios, užauginusios visus vaikus, nudirbusios visus darbus? Nors šiandien esame jauniausios nei kada nors bebūsime, tačiau tą mistinį geresnį laiką vis stumiame tolyn nuo savęs, nesijaučiame vertos laiko sau arba tiesiog jo bijome.
***
Kiek kartų buvome susigūžusios ir skubėjome ištrinti dabartinį savo atspindį kompiuterio ar telefono ekrane, nes buvo baugu pažiūrėti į save su taip aiškiai išeksponuotais mūsų tariamais trūkumais, kaip antai kelios įsispraudusios raukšlės kaktoje ar vienas kitas apvalumas, kurio ten, pagal mūsų tobulą scenarijų, preciziškai parengtą Naujųjų metų išvakarėse, neturėjo būti, jei tik būtume sportavusios nuo pirmadienio, kaip tūkstančius kartus žadėjome sau, pačios tuo nelabai tikėdamos? Dažnai nepuoselėdamos savo vidaus manome, kad ta žavinga būtybė, kuria buvome prieš dešimtį ar daugiau metų, jau niekad nebegrįš ir belieka tik paverkti įsikniaubus pagalvėn, toliau neigiant savo dabartinį pavidalą.
***
Prieš sukankant 30-tiems gyvenimo metams lygiai taip ir galvojau. Maniau, po 30-ties baigsis mano jaunystė ir beliks tik tyliai ir baltai pavydėti savo septynerių dukrai, kuriai dar viskas prieš akis: pirma meilė, pirmų pasimatymų magija, tyras naivumas, stangri ir švytinti oda, jaunatviškas maksimalizmas, ilgi vakarojimai draugų rate, nutrūktgalviškos kelionės, pažintis su savo vidine moterimi… Tačiau sulaukus 30-tojo gimtadienio visi išankstiniai nusistatymai ėmė trauktis į pašalius: nuolankiai priėmiau gyvenimo man mestus iššūkius, išlipusi iš savo vidinių rėmų ir pagaliau atleidusi vidinius stabdžius, radau savo tikrąjį pašaukimą, natūraliai įsitraukiau į savo vidinės moters paieškas, tad dabar jaučiuosi turinti ne tik išorinį grožį, bet ir šį tą daugiau, ko dar neturi ir dar ilgai neturės mano dukra – savo asmenybę, subrendusią, tobulą savo netobulumais, ir joje vis dar randu naujų spalvų, kurios nesiliauja mane stebinusios.
***
Paradoksalu, tačiau būdama fotografe pati vengiu būti fotografuojama ir turiu vos kelis savo sau patinkančius portretus, į kuriuos man patinka žiūrėti dar ir dar, ir dar kartą. Jie nėra padaryti ekspromtu, nebuvo pagauti kažkieno netyčia, ne pasiruošus kokioms nors svarbioms iškilmėms, o būtent – skyrus laiko sau. Yra sakoma, kad muzika gydo. Galiu drąsiai teigti, kad gydyti gali ir fotografija. Portretų fotostudija Vilniuje – vieta, skirta gydyti nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą savo esamuoju pavidalu. Fotografija, kuri leidžia amžiams sustabdyti pavienes akimirkas ir turi ypatingų galių grąžinti tų akimirkų grožį, priminti jose išgyventas emocijas, iš kurių ir susideda visas mūsų gyvenimas. Portretas yra daugiau nei tik fotografija, portretas neturi nei amžiaus, nei išvaizdos cenzo, jam net nereikia išskirtinės progos, nes kiekvienas moters gyvenimo etapas yra savaip gražus ir kiekvienu šiuo amžiaus tarpsniu mes esame kitokios, vertos ieškojimų, eksperimentų ir stulbinančių vidinių atradimų. Atrasti save. Pažinti save. Suprasti save. Pamilti save.